Pyktis, dirglumas, emocinis stresas žmones veda į nuolatinio streso būseną. O tai, savo ruožtu, daro įtaką savijautai ir sukelia skrandžio ir širdies ligų vystymąsi. Todėl negalima leisti emocijoms nekontroliuoti, reikia išmokti jas valdyti.
Naudojimo instrukcija
1
Atsipalaiduokite
Gyvenime nėra labai daug momentų, kuriuose labai svarbus kiekvienas antras sprendimas ar tavo atsakymas. Esant stresinėms situacijoms, neskubėkite reaguoti į agresiją ar neimkite sau smūgio, sugebėkite protiškai atsitraukti porą žingsnių ir ištirti situaciją iš šono. Toks elgesio modelis leis nepasiduoti emocijoms ir elgtis protingai.
2
Kvėpuokite giliai
Tinkamas kvėpavimas gali slopinti bet kokias emocijas. Pabandykite įkvėpti naudodamiesi skrandžiu, o iškvėpdami išleiskite visą orą, patraukdami jį į stuburą. Diafragmos kvėpavimas - lėtas, gilus, ramus - ne tik atkurs emocinę pusiausvyrą, bet ir pagerins vidaus organų kraujotaką, palengvindamas jų darbą.
3
Gerkite raminamuosius
Pageidautina, remiantis žolelėmis. Valerijonas, moteriška vaistažolė - tinktūros ir jų pagrindu pagamintos tabletės padės tinkamai suvartoti nervų sistemą per savaitę. Ryte ir naktį įlašinkite kelis lašus tinktūros į arbatą ar vandenį, taip pat geriau gerti tabletes bent du kartus per dieną. Rinkdamiesi vaistą, pasitarkite su gydytoju.
4
Ar joga ar meditacija
Esant nuolatiniam stresui, dirglumui ir emociniam nestabilumui, mankšta padeda. Joga yra skirta ne tik raumenims ištempti ir sustiprinti, bet ir sukurti psichinę pusiausvyrą. Teisingas požiūris į meditaciją gali išmokyti atsitraukti nuo problemų ir pažvelgti į gyvenimą lengvesnį ir linksmesnį. Taip pat baseinas taps jūsų padėjėju, plaukimas nesąmoningai grąžina žmogų į gimdą, kur visada tylu ir ramu, kur nėra ko jaudintis.
5
Pailsėkite
Darbas, rūpinimasis vaikais ir tėvais, namų tvarkymas - visa tai neleidžia atsipalaiduoti ir pabūti vienam su savimi. Padarykite taisyklę skirti sau bent valandą per dieną. Daryk tai, kas tau patinka, skaityk, išsimaudyk. Svarbiausia - nesiblaškyti dėl kitų poreikių ir rūpesčių. Toks požiūris į savo kūną ir protą padės lengviau suvokti stresines situacijas ir elgtis jose protingiau.