Medicininė klaida visada yra brangi. Psichiatrija nėra išimtis. Yra sąlygų, kurios lengvai klysta dėl psichikos sutrikimo, nors taip nėra. Perdegimo sindromas (CMEA) labai apibūdina depresiją. Kur yra ta smulki linija, skirianti psichinę ligą nuo psichologinio nuovargio, kuris yra emocinio pervargimo rezultatas?
CMEA - perdegimo sindromas - tokį apibrėžimą pateikė Herbertas Frudenbergeris, amerikiečių psichologas ir psichiatrijos gydytojas, prispaustos būsenos, apsauginė reakcija į užsitęsusį emocinį stresą. Įprastame gyvenime mes sakome: „žmogus sudegė“.
CMEA dažnai painiojama su depresija ir gydoma antidepresantais, kurie savaime gali pakenkti tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai. CMEA turi bendrus depresijos bruožus: praranda susidomėjimą mus supančiu pasauliu, gyvenimu. Žmogus prie to ateina pamažu, emociškai išblukdamas iš vidaus, tuštindamasis ir įgydamas nejautrą.
Kam CMEA gali kelti grėsmę?
Visų pirma, emocinės tuštumos sindromas gresia tiems, kuriuos profesija sieja su stresinėmis situacijomis, daug laiko praleidžia su žmonėmis arba su gabiais, talentingais kūrybiniais prigimtimis, turinčiais puikią psichinę organizaciją ir įprotį išlaikyti savo jausmus sau.
Menininkai, muzikantai, aktoriai - tie, kurie siejami su viešąja profesija, kuriai reikalingas emocinis grįžimas, taip pat kenčia dėl per didelio krūvio. CMEA gali pasireikšti dėl emocinės sferos pertekliaus dėl asmeninių sukrėtimų ir nusivylimų. Ypač pažeidžiami yra žmonės, turintys didelę atsakomybę, norą viską kontroliuoti asmeniškai arba turėdami vadinamąjį „puikų studentų kompleksą“.
Šis psichologinis negalavimas paveikia gana jaunus žmones nuo 25 iki 50 metų, kai asmuo vis dar yra kupinas užmojų ir tikisi, kad visuomenė, artimi žmonės ir kolegos tinkamai įvertins jo asmenybę.
CMEA požymiai, stadijos ir pasekmės
Pirmasis sutrikimo etapas prasideda aštriu, impulsyviu, emociniu išsiveržimu, po kurio emocijos tarsi stulbina žmogų, jis jaučiasi tuščias. Nuotaika keičiasi staiga, staiga, nemotyvuotai. Atsiranda nuovargis, abejingumas tam, kas anksčiau traukė, taip pat noras atidėti svarbius reikalus vėlesniam laikui.
Tokios būsenos žmogus pradeda verčiamas jėgesniam darbui, siekia savęs tvirtinimo, apleidžia savo poreikius, praranda normalų miegą. Peizažo pasikeitimas, atostogos ar poilsis neatneša norimo pasitikėjimo.
Yra neurozė, rūpestis dėl darbo, asmeniniuose santykiuose - nemotyvuotas pavydas, noras kontroliuoti partnerį. Žmogui gali atrodyti, kad jis yra neišsivystęs, procesas reikalauja tiesioginio jo dalyvavimo. Atsiranda baimės, nerimas, obsesinės mintys.
Antrasis etapas rimčiau veikia socialinius mechanizmus, siejančius individą su visuomene. Jei šiame etape CMEA gali būti laikoma natūralia apsaugine reakcija į pervargimą, tai tolesnis neuropsichologinio sutrikimo vystymasis gali sukelti aklavietę.
Palaipsniui atsiranda dirglumas žmonių, vietų, santykių atžvilgiu, kur reikalingas emocinis dalyvavimas. Pasireiškia negatyvumas, cinizmas, žmogus gali tapti sarkastiškas, tyčiojantis, ironiškas. Santykiai pradeda nuasmeninti, įgauna oficialų pobūdį.
Šiame etape žmogus ieško išsigelbėjimo nuo slegiančio naujo kontakto (verslo, draugystės, meilės). Tačiau santykiuose šilumos proveržiai trumpėja, staiga atsiranda nuobodu dirglumas. Ryšiai pradeda nutrūkti, jei žmogus nori išsisukti iš konflikto, santykiai pamažu nyksta, emocijos pereina į sąmonės periferiją, kontaktai nugrimzta.
Trečiasis etapas skiriasi tuo, kad nepaprastai sunku iš jo išeiti savarankiškai. Dėl destruktyvaus ar „pabėgančio“ elgesio aplink žmogų susidaro vakuumas, kiti pradeda nusivilti, krenta savivertė. Psichologiškai išsekęs, žmogus pradeda vengti kontakto su žmonėmis, užsifiksuoja savyje.
Izoliacija įgauna lėtinius bruožus, žmogus sąmoningai nutraukia ryšį. Dažnai tokie žmonės nustoja net pasiimti telefoną, nustoja rūpintis savimi, praranda darbą, šeimą, siekia vienatvės, vengia bet kokios atsakomybės. Šeimos gyvenime prarandamas susidomėjimas emociškai reikšmingiausiais žmonėmis: partneriu, savo vaikais, giminaičiais.
Šiuo pavojingu laikotarpiu gali išsivystyti alkoholizmas ar narkomanija. Psichosomatika vystosi, kai dėl nenoro ką nors pamatyti žmogus pradeda sirgti, nesąmoningai formuodamas situacijas, kuriose jis bus paliktas vienas.
Kartais tokioje būsenoje atliekami antisocialiniai veiksmai - pavyzdžiui, žmogus gali staiga atsiplėšti ir susipykti, kad atsikratytų bet kokios rutinos, arba ieškodamas priežasties nutraukti bendravimą.
Bandant daryti spaudimą emociškai išsekusiam žmogui, primenant apie jo įsipareigojimus visuomenei, darbui, šeimai, sužadinamas kaltės jausmas - galite išprovokuoti jame agresiją ir net mintis apie savižudybę.
Kaip įveikti perdegimo sindromą?
Jei pirmajame CMEA vystymosi etape tai įmanoma padaryti keičiant dekoracijas, antrajam etapui reikalinga psichologinė pagalba, kurią gali suteikti suprantantys artimi žmonės ir patikimi draugai. Trečiajam etapui beveik visada reikalinga kvalifikuota psichologinė pagalba.
Šiuo laikotarpiu CMEA gali pereiti į sunkesnes formas - iki panikos būsenų gali išsivystyti depresija, idiosinkrazija, klaustrofobija, ksenofobija ar kitos fobijos. Tai nėra tokia nekenksminga, kaip atrodo, nes nepalankioje aplinkoje esantis žmogus gali išsivystyti psichikos sutrikimą iki psichozės. Šiame etape jums gali prireikti net psichiatro pagalbos.
Kai kurie žmonės, turintys stiprų intelektą, atsineša savo asmenybę į santykinio komforto ir harmonijos su išoriniu pasauliu būseną. Kažkas eina į internetinį žaidimą, į ramią, „slaptą“ kūrybą, apriboja savo kontaktus siauru artimų žmonių ratu ir (arba) internetu, emocijų trūkumą užpildydamas bendravimu virtualiame pasaulyje.
Beje, žmogus, turintis CMEA, gali būti puikus pašnekovas, ryški virtuali asmenybė, tačiau tuo pat metu vargu ar užmezga tikrus kontaktus. Atkurti socialinius ryšius nėra taip paprasta. Padėti gali psichoanalizės seansai, kurių metu emocijas galima išgyventi, prikelti, atvirai išreikšti, išsilieti.
Didžiulį teigiamą poveikį gali turėti nauja meilė, kuri atnaujins, atnaujins ir „suformatuos“ emocinę sferą.