Yra keturi adaptacijos tipai. Jie skiriasi žmogaus adaptacijos visuomenėje ir savęs kokybe bei laipsniu. Kad gyvenimas būtų visavertis, įvykių kupinas ir patenkintas, reikia stengtis visapusiškai, sistemingai prisitaikyti.
Vidaus psichologas A.A. Reanas nustatė keturis adaptacijos tipus, naudodamas du kriterijus: vidinį ir išorinį.
- Jei žmogus yra pritaikytas pagal vidinį kriterijų, tai reiškia, kad jis yra harmonijoje su savimi, seka jo norus ir elgesyje realizuoja savo vertybes.
- Jei žmogus yra pritaikytas pagal išorinį kriterijų, tai reiškia, kad jo elgesys atitinka visuomenės, kurioje jis gyvena, normas. Jis sprendžia socialines problemas, nepažeidžia įstatymų ir neprieštarauja visuomenės tradicijoms.
A.A. Reanas mano, kad visiškam (sisteminiam) prisitaikymui būdingas pritaikomumas tiek vidiniais, tiek išoriniais kriterijais. Tai reiškia, kad žmogus naudingas visuomenei, realizuodamas save, savo galimybes. Tokį žmogų galima vadinti save aktualizuojančia asmenybe.
Jei asmuo gyvena be sutikimo su savimi (eina nemėgstamą darbą, yra dėl jo skausminguose santykiuose, negali rasti hobio ir pan.) Ir tuo pačiu nėra naudingas visuomenei (jo darbo produktas nėra paklausus arba jo visiškai nėra), - tai reiškia, kad asmenybė yra visiškai netinkama. Laikiną visiško blogo prisitaikymo būseną išgyvena bet kuris asmuo gyvenimo krizės laikotarpiais.
Be dviejų kraštutinių variantų - sisteminio pritaikymo ir visiško netinkamo pritaikymo - yra ir dvi tarpinės:
- Įsivaizduojama adaptacija pagal vidinį kriterijų.
- Įsivaizduojama adaptacija pagal išorinį kriterijų.
Pirmuoju atveju žmogus gyvena pagal savo taisykles, tačiau tuo pat metu neatsižvelgia į visuomenės normas. Geriausiu atveju jis atrodo kaip juoda avis. Blogiausiu atveju jis realizuojamas kaip nusikaltėlis. "Mylėk save, čiaudėk visai". Tai tik sėkmė šiuo atveju negalima tikėtis.
Antrasis atvejis yra dažnesnis. Išoriškai žmogus atrodo prisitaikęs: jis turi gerą darbą, gerai rengiasi, turi šeimą, draugus. Bet tuo pat metu jis jaučia tuštumą, beprasmybę gyvenime. Jis neturi tikslo. Jis traukia diržą, bet negali išreikšti savęs, negali būti realizuotas. Tokio žmogaus gyvenimas neturi spalvų arba, atvirkščiai, alsuoja ryškiomis įvykių dėmėmis, tačiau jie jo tikrai ne įkvepia, o tik leidžia jums užmušti laiką ir atsikratyti nuobodulio.
Skirtingais gyvenimo laikotarpiais adaptacijos procesas vyksta skirtingai. Kiekvienas asmuo gali būti bet kurioje iš keturių aprašytų adaptacijos būsenų.
Tačiau reikia siekti sisteminės socialinės adaptacijos būklės, kuri reiškia suprasti save, plėtoti savo galimybes, tačiau tokiu būdu, kad reikšmingai prisidėtų prie teigiamo visuomenės vystymosi.