Alkoholis, net ir minimalus, turi tam tikrą poveikį žmogaus elgesiui. Egzistuoja stereotipas, kad būtinai turi pasireikšti drąsa, emancipacija ar agresija. Tačiau tai ne visai tiesa. Tiesą sakant, alkoholyje esančios medžiagos gali sukelti ne tik linksmybes ar aroganciją, bet ir depresiją bei depresiją.
Drąsos priežastys
Dauguma alkoholį vartojančių žmonių dramatiškai keičia savo elgesį. Atrodo, kad jie visiškai neturi baimės jausmo. Būtent todėl girtų žmonių muštynės yra labai dažnos. Agresija gali sukelti net ir nedidelį įvykį.
Specialistai išskiria kelias piliečių, priklausančių specialiai rizikos zonai, kategorijas. Agresija daugiausia pasireiškia lėtiniams alkoholikams, žmonėms, kenčiantiems nuo tam tikrų psichinių ligų, ir tiems, kurie ilgą laiką serga depresija.
Daugeliui pažįstama situacija, kai išgėrus alkoholio sunku atsiminti įvykius, yra rimta liga, medicinoje vadinama Korsakovo liga.
Alkoholis, patekęs į žmogaus kūną trumpam laikui, pasklinda iš skrandžio visame kūne, patenka į smegenis ir daro neigiamą poveikį centrinei nervų sistemai. Ekspertai įrodė, kad išgėrus 100 g alkoholinio gėrimo miršta keli tūkstančiai nervų ląstelių. Esant sunkiai intoksikacijai, žmogaus smegenys pamažu mažėja ir smarkiai pablogėja visi refleksai ir intelektas. Drąsa, atsirandanti apsvaigus nuo alkoholio, yra mąstymo pažeidimas. Smegenys tiesiog nesugeba „galvoti“ apie veiksmus, jų padarinius ir tinkamai įvertinti situaciją.
Mokslininkai įrodė, kad per didelis alkoholio vartojimas sukelia smegenų toksiškumą. Dėl šio efekto vyksta laipsniškas žmogaus kaip žmogaus degradavimas. Tokio proceso pasekmė gali būti ir nekontroliuojama agresija, ir noras baigti gyvenimą savižudybe.
Pasak legendos, Dievas Deonis pirmiausia pasodino vynmedį į paukščio kaulą, paskui į liūtą ir asilą. Alkoholis žmogų pirmiausia paverčia „juokingu paukščiu“, paskui „bebaimis liūtu“, o paskui „kvailu asilu“.