Žmogus iš prigimties yra socialus ir gyvena panašiu į save ratu. Žinoma, yra asmenų, kuriems nereikia bendrauti su kitais žmonėmis ir jie stengiasi likti vieniši kiekviena proga. Tačiau tokių žmonių yra tik keli. Daugeliui vis dar reikia bendrauti ir jausti tikrą psichinį diskomfortą, jei to nepakanka.
Naudojimo instrukcija
1
Daugelis žmonių kenčia ir patiria skausmingą būklę, jei jiems nėra skiriamas tinkamas dėmesys. Paprastai tokį bendravimo trūkumą patiria tie, kurie dėl žemos savivertės, įvairių kompleksų ir drovumo turi silpnai išvystytus tarpasmeninius įgūdžius. Toks deficitas gali būti laikomas dirbtiniu, iš tikrųjų tai priklauso nuo paties žmogaus. Jei dirbdamas pats galės išsilaisvinti ir įgyti bendravimo įgūdžių, tada jam netrūks bendravimo.
2
Žinoma, yra objektyvių priežasčių, susijusių su mūsų laiko realijomis. Ryšio stoką gali patirti didmiesčio gyventojai, kurie tiesiog fiziškai neturi tam pakankamai laiko. Jei žmogus praleidžia 3–4 valandas per dieną vien tam, kad patektų į darbo vietą ar eitų į parduotuvę maisto prekių, jis nebeturi laiko pabendrauti su draugais, bet ir pasikalbėti su kolegomis bei šeimos nariais. Alinantis didelio pramonės centro gyvenimo ritmas nepalieka žmogui nei jėgų, nei noro, todėl eilinis žmogaus bendravimas tampa deficitu.
3
Kartais žmogus patenka į jam svetimą aplinką, kur jis tiesiog neturi su kuo tarti žodžio. Jei ši aplinka taip pat yra priešiška, tada jis bus priverstas pasitraukti į save. Jei aplinkiniai, kurie jį supa, nenori ir negali suprasti ir girdėti, ką jis sako, arba pats nenori suprasti kitų, tada bendravimas neveiks.
4
Ryšio stoką gali patirti žmogus, kurio elgesys ir gyvenimo būdas supa kitus. Jei jis yra piktas, pavydus ir egoistiškas, jei sukėlė daug rūpesčių tiems, kurie buvo šalia jo, tada nenuostabu, kad anksčiau ar vėliau jis galėjo būti paliktas vienas. Bendravimas užmezga ryšį tarp žmonių, juos vienija, tačiau jei nenorite susisiekti ir susivienyti, tada, švelniai tariant, būsite priversti patirti komunikacijos trūkumą.