Emocijos yra žmogaus išgyvenimai, atsirandantys dėl aplinkinių įvykių, turinčių teigiamą ar neigiamą konotaciją. Labai stiprūs emociniai išgyvenimai yra pavojingi žmonėms.
Naudojimo instrukcija
1
Emociniai išgyvenimai pasireiškia skirtingai. Džiaugsmas ir linksmybės sukelia motorinį jaudulį, psichinių procesų pagreitį, gyvybingumo ir energijos jausmą. Esant neigiamoms emocijoms, atsiranda psichomotorinis delsimas, lėtas suvokimas. Ne tik neigiamos emocijos gali būti pavojingos. Bet kokie nesubalansuoti emociniai išgyvenimai gali sukelti įvairias patologijas.
2
Tarp emocijų rūšių išskiriamos silpnos jėgos - nuotaikos ir jausmai, stipriosios - įtakos ir aistros, taip pat neigiamos - stresai. Žmogus praktiškai nesugeba suvaldyti emocijų ir aistrų. Tai yra žiaurūs emociniai išgyvenimai, kurie pastebimai veikia žmogaus fiziologiją.
3
Labiausiai pastebimi stiprūs emociniai išgyvenimai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos darbą. Nenuostabu, kad širdis visada buvo laikoma kūnu, atsakingu už jausmus. Dėl ryškių emocinių išgyvenimų žmogaus širdies ritmas sulėtėja arba pagreitėja, jo kraujospūdis sumažėja arba pakyla, keičiasi jo kraujagyslių tonusas. Tokios reakcijos gali sukelti širdies priepuolius, insultus, hipertenzines krizes ir kt.
4
Įvairių organų ir sistemų funkcionavimo pokyčius kontroliuoja simpatinė nervų sistema, kurios jaudulys su stipriais emociniais išgyvenimais sukelia adrenalino antplūdį. Adrenalinas sukelia rimtus pokyčius daugelio kūno sistemų darbe: kraujas nutekėja iš vidaus organų, greitėja kvėpavimas, sulėtėja virškinimo sistemos veikla, pakyla cukraus kiekis kraujyje. Tokios reakcijos gali sukelti virškinimo trakto, nervų sistemos, kvėpavimo sistemos ligas.
5
Stiprūs emociniai išgyvenimai, ypač neigiami ir ilgalaikiai, lemia, kad organizme sumažėja T-limfocitų, saugančių kūną nuo virusų ir bakterijų, skaičius. Dėl sumažėjusio imuniteto žmogus tampa beveik neatsargus nuo įvairių infekcijų.
6
Neigiami emociniai išgyvenimai veikia žmogaus psichinę būklę. Užsitęsęs stresas sukelia depresiją, neviltį, depresiją, ilgesį, sumažėja savivertė ir kt. Sergant depresija, žmogus patiria kaltę, sumažėja motyvacija ir savanoriška veikla, atsiranda iniciatyvos stoka, letargija, nuovargis. Esant tokiai būsenai, žmogus gali nervingai sugesti, jis sugeba bandyti nusižudyti.