Ilgą laiką meditacija buvo apsupta mistinių ir paslaptingų gandų, nes meditacijos praktika yra daugelio religijų pagrindas. Tačiau meditacija naudinga ne tik sielai, bet ir psichinei bei fizinei žmogaus sveikatai.
Daugelis mūsų kūno ligų kyla iš galvos. Tokios ligos vadinamos psichosomatinėmis. Žmogus, kuriam padidėjęs nerimas, nuolat patiria stresą ir emocinį stresą, daug labiau linkęs susirgti. Meditacijos praktika leidžia pažinti save ir savo emocijas, laikinai atsiriboti nuo išorinių problemų ir streso. Žmogus kontroliuoja savo mintis ir savo sąmonę, daugiausia dėmesio skirdamas tik pozityviai nuotaikai ir negatyvo stokai.
Meditacijos praktikoje didelę reikšmę turi kvėpavimas. Jis turėtų būti gilus, išmatuotas. Deguonis meditacijos metu užpildo kiekvieną kūno ląstelę, prisotina smegenis. Tai leidžia normalizuoti širdies ritmą ir organizme palaikyti dujų mainus.
Meditacija padeda padidinti žmogaus darbingumą, pagerinti jo pažinimo funkcijas. Meditacija yra greitas smegenų ir žmogaus sąmonės papildymas. Tai padės per trumpą laiką sutvarkyti savo mintis ir apdoroti didelį informacijos kiekį.
Meditacija padeda bendrauti, nes žinodami save ir savo mintis, tampame jautresni kitų žmonių emocijoms ir jausmams. Meditaciją praktikuojantis asmuo daug rečiau įsitraukia į ginčus ir konfliktus. Jo mintys visada yra pozityvios ir malonios, ir jis stengiasi pasidalinti šiomis mintimis su kitais.
Meditacija padės įveikti barjerus tarp kūno ir proto, atsikratyti neigiamų minčių ir pasiekti visišką harmoniją su savimi.