Informacijos perdavimo būdas yra padalintas į 2 tipus: žodinį ir neverbalinį. Žodinė forma, kaip žmonių bendravimo būdas, apima žmogaus kalbą. Nežodinis bendravimas apima veido išraiškas, gestus, kūno judesius.
Verbalinės agresijos samprata ir esmė
Žmonių sąveika, būtent: informacijos perdavimas, jausmų ir įspūdžių mainai verbalinio kontakto būdu yra vadinamas žodiniu bendravimu. Bendraudami žmonės ne tik dalijasi informacija apie objektą, įvykį ar reiškinį, bet ir išreiškia savo požiūrį į tai. Tai yra bendravimo esmė: dialogo dalyviai siekia paveikti vienas kitą, bandydami įtikinti savo požiūrį ar sukelti tam tikras emocijas. Agresyvus komunikacinis aktas šiuo atveju pasižymi tuo, kad pokalbio dalyvis veikia kaip agresorius ir kalbos agresijos pagalba išreiškia savo mintis, jausmus, emocijas.
Verbalinė agresija yra būdas išreikšti neigiamas emocijas naudojant žodžius. Pažymėtina, kad kalba yra universali žmonių bendravimo priemonė. Taigi verbalinei agresijai būdingas neigiamas kalbos poveikis. Todėl destruktyvus (destruktyvus) žmogaus elgesys, kuriame jis išreiškia savo požiūrį į situaciją rėkimo, įžeidimų, piktnaudžiavimo ar grasinimų pagalba, priskiriamas žodinei agresijai.
Verbalinė agresija laikoma asocialiu elgesiu, nes ji gali sukelti psichinius sutrikimus ir nukrypimus. Dažnai ryškios žodinės agresijos apraiškos ribojasi su fiziniu smurtu. Agresyvaus elgesio kalboje priežastys yra nepasitenkinimas, nesutarimai ar nenuoseklus požiūris į esamą situaciją.
Apskritai agresoriaus tikslas yra pritraukti dėmesį, pavaldyti jo valią, padidinti agresoriaus savivertę sumažinant priešininko asmenybės orumą. Reikėtų pažymėti, kad paslėptos žodinės agresijos apraiškos, pavyzdžiui, pikti pokštai, netiesioginis pasmerkimas ar kaltinimai, yra klasifikuojamos kaip silpnos agresijos apraiškos.
Žmogaus elgesys gali būti sąmoningas ir nesąmoningas, taigi žodinę agresiją agresorius taip pat gali naudoti tikslingai ir netyčia. Verbalinė agresija (verksmas, isterija) gali būti naudojama kaip priemonė manipuliuoti pašnekovo elgesiu. Pavyzdžiui, agresorius bando sužadinti gailestį ir užuojautą, kad gautų tai, ko nori.