Bendravimas vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime. Sąveika su kitais žmonėmis padeda išspręsti sudėtingas problemas, kurių kartais neįmanoma susitvarkyti vieniems.
Tarpasmeninis (tiesioginis) bendravimas
Tarpasmeninis bendravimas vyksta tarp dviejų ar daugiau žmonių. Tai leidžia tiesiogiai užmegzti ryšius tarp dalyvių. Štai kodėl šis bendravimo būdas taip pat vadinamas tiesioginiu. Kiekvienas dalyvis sugeba įtakoti sąveikos su kitais procesą. Tokia sąveika įvyksta naudojant žodžius (žodinis bendravimas) ir naudojant ženklus, gestus ar veido išraiškas (neverbalinė komunikacija).
Nežodinė komunikacija yra pagrindinė kalba, nes visos jos apraiškos rodo bet kokią prasmę. Gebėdamas skaityti tam tikrus personažus (veido išraiška, kūno kalba), žmogus gali atpažinti tikruosius savo pašnekovo motyvus, ypač jei pastarasis meluoja.
Tarpasmeninis bendravimas grindžiamas emociniu partnerio patrauklumu, nes žmogus daugiausia dėmesio skiria savo vidiniams poreikiams. Vyras noriai bendraus su savimi, tik tuo atveju, jei jausis šalia esantis tam tikru mastu.
Netiesioginis bendravimas
Toks bendravimas vyksta tarp žmogaus ir visuomenės. Tokiu atveju jis gali tik gauti informaciją. Sąveika eina tik viena kryptimi. Pavyzdys yra knygų skaitymas, meno kūrinių studijos. Netiesioginis bendravimas yra nepaprastai svarbus formuojant asmens asmenybę. Tai leidžia jam jaustis vienam su visuomene, kurioje jis gyvena. Taigi jis bendrauja su visu pasauliu.
Asmeninis bendravimas
Asmeninis bendravimas yra sutelktas į žmogaus vidinį pasaulį. Jis susijęs su jausmais, jausmais ir yra skirtas ginti žmogaus asmenybę didžiuliame ir kartais priešiškame pasaulyje. Asmeninis bendravimas gali vykti tarp dviejų žmonių, kai jie artimiausiai bendrauja vieni su kitais.
Kad bendravimas tarp žmonių taptų asmeniškas, per jį turi pasireikšti asmenybei būdingos savybės: gerumas, altruizmas. Informacija šiuo atveju vaidina antraeilį vaidmenį.