Kas yra darboholikas

Šiuolaikinėje visuomenėje žmonės sunkiai dirba, kuria karjerą, pasiekia tam tikrų sėkmių ir užima pozicijas. Tai gali būti laikoma visiškai normalu, jei jis neperžengia darbštumo kategorijos į darboholizmą. Kai žmogus visą savo laiką skiria pačiam darbui arba mintims apie būsimą ar jau pabaigtą veiklą, tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Ekspertai mano, kad sunkus darbas, tapimas savo srities profesionalu ir uždirbimas pakankamai yra vidutinio amžiaus žmonių norma.

Tam tikru momentu varžybos dėl pinigų ir profesinio augimo tampa ne džiaugsmu, o sunkia užduotimi. Žmogus pradeda pavargti, jis nebėra patenkintas sėkmėmis ir net uždirbtomis sumomis. Jis virsta dirglia asmenybe. Kolegos, pastebėję tai, stengiasi mažiau su juo bendrauti, o viršininkai ne visada būna gana jo darbo rezultatai. Taigi, laikas sustoti ir pereiti prie savęs, šeimos, poilsio, kelionių į gamtą ar šalį, knygų skaitymo ir dar daugiau, kas žmogui teikia malonumą ir džiaugsmą. Jei žmogus laiku pastebėjo, kad atėjo laikas ką nors pakeisti, jis nepraras ramybės ir ramiai pradės atstatyti savo gyvenimą. Jei to neatsitiks, galime pasakyti, kad žmogus kenčia nuo darboholizmo.

Darboholiko portretas

Darboholikė aistringa tik darbui. Net tada, kai jo asmeninis gyvenimas žlunga ir atsiranda pirmieji ligos požymiai, jis nenustoja savęs alinti darbu ir mąsto apie tai dieną ir naktį.

Darboholizmas yra ta pati problema kaip ir alkoholizmas. Atsikratyti to savarankiškai yra labai sunku, nes abu sukelia priklausomybę. Tačiau ne tik pats žmogus tampa priklausomas nuo savo prisirišimo prie darbo, bet ir darboholizmą skatina visuomenė, kurioje mes visi gyvename.

Darboholikai ne visada yra sėkmingi žmonės, nors daugelis nori paaukoti save dėl darbo, net negaudami norimo pripažinimo. Tarp psichologų yra nuomonė, kad darboholiką galima palyginti su žmogumi, kuris nusižudo, nes tiek vienas, tiek kitas žudo save.

Darbuotojui darbas yra pats gyvenimas. Ji gali visiškai pakeisti jo šeimą, draugus ir bet kokius pomėgius, nesusijusius su jo veikla. Jis visada stengiasi vėluoti darbe, net kai tai nėra būtina.

Darboholikas nežino, kaip negali ir negali pailsėti, todėl savaitgalis jam yra kankinimas ir, jei įmanoma, jis dalį savo reikalų nuveža į savo namus. Jei dėl kokių nors priežasčių darbas baigiasi, žmogus jaučiasi esąs nenaudingas ir negali rasti sau vietos. Viskas, kas neturi nieko bendra su darbu, yra tuščia jo pramoga. Jei darbas bus baigtas, tada darboholikas niekada dėl to nebus patenkintas. Jis vėl ir vėl suksis galvoje: ar padarė viską taip, kaip reikia, ir nerimauja, kaip jo darbą įvertins ir priims valdžia. Jei kažkas nepasisekė, tada darboholikui tai yra košmaras ir visiška nelaimė.