Sąmonė yra tarpininkas tarp sielos ir tikrovės. Būtent per jį siela gali įgyti gyvenimiškos patirties ir investuoti į bendrą supančios gyvenamosios erdvės formavimo procesą. Žmogaus protas veikia kaip savotiškas „vertėjas“, laisvai kalba tik dviem kalbomis - siela ir tikrove, ir prisidės prie sielos ir gyvenimo supratimo ugdymo.
Kai kalbama apie sąmonės formavimąsi, numanomas ne konkretus rezultatas, o vadinamasis orientyras, kuris padės nustatyti sielos tarpininkavimo laipsnį ir tai, kas vyksta aplink. Yra 3 tokie orientyrai:
- Laimė ir galimybė ją turėti;
- saviraiškos galimybė;
- Realybės supratimas.
Norint suprasti, kaip formuojasi sąmonė, būtina išsamiau apsvarstyti orientyrus.
Laimė ir sugebėjimas ją turėti
Verta pradėti nuo to, kad pati laimė neturi priežasties įvykti. Dievas sukūrė žmonėms geros sveikatos ir laimės sieloje ir akyse. Todėl galime sakyti, kad laimė yra normali kiekvieno žmogaus būklė nuo pat gimimo. Svarbu nepamiršti šio orientyro ir kad tinkamas vektorius tolesniam sąmonės vystymuisi yra sugebėjimo (sugebėjimo) būti laimingam turėjimas. Kitaip tariant, pagrindiniai sąmonės aspektai yra rami, rami ir atsipalaidavusi viešnagė su kažkuo mylimu.
Saviraiška
Gebėti teisingai išsakyti savo mintis ir veiksmus tam tikroje situacijoje gali būti nelengva. Šiuo atveju pagrindinis sąmonės uždavinys yra išreikšti sielos kalbą per tikrovę. Dalytis savo laime su kitais gali būtent saviraiškos priemonė.
Realybės supratimas
Daugeliu atvejų žmonės yra įpratę galvoti, kad jei žmogus yra laimingas, tada jis turi šypsotis ir tapti labai draugiškas. Tačiau sąmonė yra pasirengusi priimti žmones tokius, kokie jie yra, o teisinga sąveika tam tikroje situacijoje bus ne kas kita, kaip žaidimas pagal tarpusavio taisykles.