Sodo terapija (sodo terapija) yra psichologinių ir fizinių trūkumų prevencijos ir reabilitacijos būdas naudojant augalus.
Sodo terapija yra menkai ištirta psichologijos ir medicinos sritis. Tačiau jau buvo nustatytas ryšys tarp asmens sodininkystės ir daržininkystės veiklos tobulinimo.
Sodo terapijos užsiėmimai vyksta atitinkamai botanikos soduose, taip pat kitose vietose, kuriose gausu augalijos. Įperkama sodininkystė leidžia žmogui praplėsti savo ribas, atsikratyti kliūčių, kurios trukdo jam kelyje. Jau pati sodininkystės pradžia reiškia, kad žmogus įsijungė į socialiai naudingą veiklą. Tai gali būti pirmasis žingsnis link jo pritaikymo visuomenėje.
Daugybė skirtingų augalų rūšių padeda stimuliuoti ir vystyti žmonių sensorinius jausmus, jų lytėjimo pojūčius. Tai labai svarbu žmonėms su negalia, žmonėms su negalia. Visi tie vaizdiniai vaizdai, kurie supa žmogų sode, teigiamai veikia jo vidinę psichologinę būklę.
Galimybė užauginti naują augalą suteikia žmogui vilties ir tikėjimo gėriu. Yra motyvacija tolimesnei veiklai. Sveikas gėlės augimas suteikia žmogui pasitikėjimo savimi, padidina jo savivertę.
Sodo terapija taip pat padeda žmogaus kognityvinėje sferoje. Kad augalas nemirtų, turite išmokti jį prižiūrėti. Įgydamas naujų žinių, žmogus ugdo intelektą, lavina atmintį, mokosi nukreipti savo dėmesį teisinga linkme.
Apskritai, sodininkystė sumažina stresą iki minimumo, palengvina depresiją, agresyvų elgesį. Buvimas gryname ore visada naudingas tiek fizinei, tiek psichinei asmens sveikatai.