Būti vidutiniškai savanaudžiu yra ne tik normalu, bet netgi labai naudinga. Žmonės, kurie negali atsistoti už save ir visada daro viską tik dėl kitų, gali tapti labai nelaimingi, nes dažnai naudojasi gerumu ir perdėtu švelnumu.
Svarbiausi sveiko ir nesveiko savanaudiškumo skirtumai
Sveikas egoizmas visų pirma pasižymi asmens sugebėjimu veikti atsižvelgiant į savo interesus ir pasiekti reikiamų rezultatų nepažeidžiant kitų žmonių teisių ir nesukeliant kitų kančių. Nesveikas egoizmas, kuris taip pat gali būti vadinamas egocentrizmu, yra daug nemalonesnis: jis verčia žmogų veikti savo nuožiūra, „eiti per galvą“, visiškai nesirūpinant net artimiausių žmonių gyvenimu ir gerove.
Egocentrizmas trukdo žmonėms atsidurti svetimoje vietoje. Tai nesuderinama su empatija, empatija, diplomatija. Žmogus tiesiog nesugeba įsivaizduoti, ką gali jausti kiti.
Turėdamas sveiką egoizmą, žmogus myli save pagal galimybes, turi gerą, ne pervertintą ir neįvertintą savęs vertinimą, žino apie savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Jam nereikia kažkieno pagyrimo, jis nesistengia kuo anksčiau pripažinti savo nuopelnų. Nesveikas egoizmas, atvirkščiai, verčia žmogų daryti blogus dalykus. Tai verčia jus nuolat reikalauti garbinimo, tai gali sukelti kitų pažeminimą, norą „sėdėti“ darbe, apšmeižti žmones, kad jie atrodytų geresni savo fone. Kad egocentrikas savo akimis atrodytų tobulas, jis padarys bet ką.