Šiuolaikinėje visuomenėje daugelis žmonių dirba biuruose ir įmonėse vadovu. Šios profesijos žmonės turi vykdyti daugybę nurodymų, bendrauti su darbuotojais ir sudaryti ilgalaikius planus. Ir kartais jie iš tikrųjų sunkiai dirba, kad pasiektų rezultatų. Ne taip seniai pasireiškė nauja liga, vadinama vadybininko sindromu.
Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Amerikos tyrėjai atkreipė dėmesį į tai, kad vadovai labiau nei kiti patiria stresą ir emocinį perdegimą. Visa tai galiausiai lemia rimtus psichikos ir fizinės sveikatos pažeidimus. Profesinė liga tapo žinoma kaip vadybininko sindromas. Bet tai būdinga ne tik biure dirbantiems žmonėms.
Remiantis statistika, rizikuoja tie, kurių darbas susijęs su nuolatiniu kontaktu su žmonėmis ir emociniu stresu. Tai visi medicinos darbuotojai, socialiniai darbuotojai, pardavėjai, teisininkai ir mokytojai.
Šių profesijų žmonės pamažu praranda motyvaciją, dažnai patiria neigiamas emocijas, jų santykiai pamažu gali blogėti ne tik su kolegomis, bet ir su artimaisiais. Labai dažnai būna padidėjęs nuovargis, vienišumo jausmas ir prarandama savo vertė.
Vadovo sindromo išsivystymo priežastys
Darboholizmas ir nesugebėjimas tinkamai laikytis darbo ir poilsio režimo. Netaisyklinga darbo diena, trumpos atostogos, darbas savaitgaliais ar visą parą, greitas maistas ir nuolatiniai užkandžiai, nesugebėjimas išeiti iš darbo vietos net į tualetą. Visa tai pamažu lemia, kad psichika pradeda žlugti, nes kūnas patiria nuolatinį stresą ir iš tikrųjų niekada negali visiškai atsipalaiduoti.
Yra tyrimų, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, kad jei žmogus atostogauja mažiau nei mėnesį, organizmas negali visiškai atsipalaiduoti ir atsigauti. Tik pasibaigus antrai atostogų savaitei, įtampa pamažu pradeda mažėti, o sveikimas prasideda tik nuo trečios savaitės. Nedaug žmonių, ypač dirbantys biuruose, gali pasigirti, kad bent kartą per metus visiškai atsipalaiduoja mėnesį.
Kita priežastis gali būti ta, kad darbuotojai, norėdami gauti padidintą atlyginimą ar užimti naują poziciją, stengiasi kuo daugiau dirbti ir išsiskirti iš kitų. Dėl to jų veiksmų kontrolė yra stiprinama daugybę kartų, o dėmesio koncentracija viršija priimtinus standartus. Tuo pačiu metu žmogus pamiršta apie asmeninius reikalus, šeimą, laisvalaikį ir pramogas. Visos jo mintys nukreiptos tik į premijos ar paaukštinimo gavimą.
Per dideli vadovybės reikalavimai darbuotojams taip pat gali neigiamai paveikti psichiką ir sukelti vadovo sindromą. Jei darbuotojai nuolat baiminasi būti nubausti, laukia baudų, prarasti premijas ir bet kurios jų pastangos lieka nepastebėtos ar neįkainojamos, pamažu, užuot padarę ką nors geriau, jie pradeda tai daryti blogiau, prarasdami susidomėjimą bet kokiu darbu.
Kasdien įgyvendinant tuos pačius veiksmus ir tas pačias pareigas, žmogaus susidomėjimas darbu pamažu visiškai išnyks. Jis dirbs „mašinoje“ ir niekas nelauks iš jo jokių iniciatyvų.
Nuolatinis bendravimas su nepažįstamais ar nepažįstamais žmonėmis. Jei darbas susijęs su dideliu žmonių srautu, o asmuo turi išlikti mandagus ir mandagus, tam tikru momentu gali įvykti suskirstymas. Juk žmogus nėra mašina, jis turi savo emocijas, kurių kartais neįmanoma paslėpti, o nuotaika ne kiekvieną dieną gali būti rožinė. Bet jūs visą laiką turite būti „kaukėje“ su šypsena veide, o tai sukuria nuolatinę vidinę įtampą. Jei tai nebus padaryta, darbuotojui gali būti skirta visa bauda arba atleidimas iš darbo.
Vadovo sindromas gali sukelti ne tik psichinius sutrikimus, bet ir išprovokuoti tokias ligas kaip diabetas, gastritas, opos, hipertenzija ir daugelis kitų.
Pagrindiniai vadybininko sindromo simptomai
- Nepraeina nuovargis. Žmogus net ryte jaučiasi jau pavargęs.
- Blogas miegas ar nemiga. Sunkiai užmiega ir prabunda, košmarai.
- Nuolatiniai galvos skausmai, nevirškinimas.
- Skonio praradimas ar pasikeitimas, regėjimo praradimas, klausos sutrikimas.
- Agresija ar apatija. Priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų.
- Visiškas nenoras dirbti, atsakomybės už savo veiksmus stoka. Jausmas, kad atliktas darbas niekam nereikalingas ir neteikia jokio pasitenkinimo.