Galite būti visiškai vienišas, net jei esate žmonių minioje arba esate apsuptas artimųjų ir draugų. Tačiau skirtingų žmonių vienatvę galima suvokti skirtingai. Vienus tai riboja, verčia liūdinti, sukelia diskomfortą, o kiti sustoja pasiutęs didmiestyje ir leidžia realizuoti save kaip visumą, prisiminti savo dabartį, apie savo tikslus, svajones ir norus.
Naudojimo instrukcija
1
Daugybė puikių žmonių: rašytojai, menininkai, mokslininkai - vertino vienatvę kaip svarbiausią jų kūrybinio proceso ir tobulėjimo šaltinį. Vienatvės priėmimas verčia žmogų nustoti būti pasyviu, priverčia žmogų tapti lemiamu, prisiima atsakomybę už savo gyvenimą, ateina kūrybos laisvė. Dažnai vienatvė atsiranda norint norėti tobulėti ir pakeisti save į gerąją pusę.
2
Vienatvės metu suprantama jų priklausomybė, ypač pavaldumas iš artimųjų, draugų. Svarbu išmokti bendrauti su savimi, girdėti ir įsiklausyti į savo vidinį balsą. Nesugebėjimas ir nenoras įsiklausyti į save, nuobodulys bendraujant su savimi dažnai rodo asmenybės praradimą. Ir jei man nuobodu su savimi, o pats esu nepageidaujamas pašnekovas, ar bus įdomu kitiems su manimi?
3
Kiekvienas, kuris išmoks pajausti vienatvę kaip likimo ir draugų bei partnerio dovaną, pasirinks ne todėl, kad jam vienam būtų nuobodu, vienišas ir blogas, bet todėl, kad jis tikrai myli savo išrinktąjį, kad nori leisti jį į savo vidinį pasaulį. Galų gale, kaip dažnai pasirinkdami meilužę, tiesiog nebūdami vieni, klystame. Ir išmokę būti vieni su savo mintimis ir jausmais, esame pasirengę būti visiškai su kuo nors. Ir tada intymumo džiaugsmas, o ne vienatvės baimė mus saugo.
4
Svarbu jausti vienatvę ne kaip bausmę, o kaip asmeninę laisvę ir nuoširdžiai džiaugtis savo nepriklausomybe. Gyvenkite iki galo, mėgaukitės kiekviena akimirka, matykite priešais naujas galimybes, stenkitės pažinti save ir aplinkinį pasaulį.