Apie meilę buvo ištarti ir parašyti patys gražiausi žodžiai ir dainos, įvairių šalių žmonės jos bijo ir prakeikia, džiaugiasi ja ir džiaugiasi, kaip aukščiausia dangaus dovana. Kiekvienas žmogus šį jausmą patiria savaip, tačiau negalima paneigti, kad socialinė visuomenė daro didelę įtaką formuojant tuos pačius išgyvenimus ir kankinimus. Štai kodėl kiekviena šalis ir kiekviena kultūra turi savo supratimą apie meilę.
Kinija
Kinijoje „meilės“ sąvoka yra labai toli nuo europietiškos. „Pistoleto styga“ yra pavadinimo jausmas, kurį dauguma porų jaučia viena kitai. Tai grindžiama savitarpio pagalba, gailestimi, noru būti arti vienas kito. Seksualinis potraukis yra tik priedas, kurio niekas nelaiko svarbiu vertinimo kriterijumi kuriant rimtus santykius.
Korėja
Korėja meilę vertina kaip ilgalaikį, nuolatinį jausmą, kuris traukia du žmones ir neišleidžia daugelį metų. Jų manymu, taip gali nutikti tarp žmonių, kuriems vienas kitam visiškai nemalonu. Korėjiečiai mano, kad toks ryškus atmetimas taip pat turi paslėptą tam tikro artimo jų tarpusavio ryšio prasmę. Korėjos meilės „džiunglės“ gali atsirasti tik po daugelio išbandymų ir kartu perduotų įvykių.
Anglija
Britai įsitikinę, kad tikroji meilė kyla iš tikros vyro ir moters draugystės. Aristokratų tauta kategoriškai priešinasi moterų iniciatyvai. Kuklūs santykių pradžioje ir dosnūs po to, britai žino, kaip iškovoti pačias moderniausias širdis.
Prancūzijoje
Klaidinga manyti, kad prancūzai yra pati romantiškiausia tauta. Šios šalies vyrai vargu ar ateis į pirmąjį pasimatymą su gėlėmis ar užsisakys stalą puikiame restorane. Jie, priešingai, siūlys kirsti per pietus, suteikdami poniai galimybę patys susimokėti sąskaitą. Meilė Prancūzijoje įgyja labai aiškias europietiškas formas, kai madinga ir patogu gyventi civilinę santuoką iki 30–35 metų ar tol, kol mergaitė pastoja.