Psichologinis organinis sindromas atsiranda kartu su smegenų pažeidimais. Sergant šia liga, blogėja atmintis, mažėja intelektas ir atsiranda emocinis nestabilumas. Ši polietiologinė liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau ypač jautrūs yra vyresnio amžiaus žmonės.
Simptomai
Psichoorganinio sindromo simptomai yra Walterio-Buelio triadoje. Šis apibrėžimas apima atminties sutrikimą, intelekto sumažėjimą ir emocinės-valios sutrikimą. Iš pradžių pacientą vargina astenija, emocinis nestabilumas, priklausomybė nuo oro sąlygų ir sumažėjusi koncentracija. Jis greitai pavargsta ir tampa nebe toks efektyvus. Tuomet labai pablogėja atmintis ir intelektualiniai gebėjimai. Žmogus praktiškai praranda gebėjimą įsisavinti naują informaciją ar atsiminti tai, ką žinojo. Be to, kai kuriems pacientams skirtingai paveikiami skirtingi atminties aspektai. Kiti pacientai kenčia nuo visiško tam tikrų įvykių praradimo iš atminties. Trečioji grupė turi melagingus prisiminimus, tikrovės iškraipymą.
Pirmasis nerimą keliantis skambutis psichoorganinio sindromo atveju yra kritika dėl savo elgesio, netinkamas aplinkinių įvykių įvertinimas. Atrodo, kad pacientas skiria gerą nuo blogo, tačiau tik atsiriboja ir tam tikroje situacijoje tampa netaktiškas ir savanaudis. Žmogaus interesų ratas smarkiai susiaurėja, jis negali suvokti to, kas vyksta, bet vertina tik jo fragmentus. Sutrinka galimybė prioritetuoti prioritetus, kalba tampa prastesnė, sakiniai trumpi ir viengubai. Pacientui sunku išsakyti savo mintis, jis dažnai griebiasi šabloniškų frazių. Pacientui tampa vis sunkiau tinkamai parodyti savo emocijas to, kas vyksta. Staigus smurtinis pliūpsnis stebimas be aiškios priežasties arba dėl nedidelių priežasčių.
Etapai
Psichoorganinis sindromas vystosi per 4 fazes: asteninis, sprogstamasis, euforinis ir apatiškas. Pirmajai stadijai būdingas greitas moralinis ir fizinis nuovargis, emocinis nestabilumas, padidėjęs jautrumo ir dirglumo slenkstis. Neapibrėžtas intelekto ir buitinis sutrikimas dar nėra toks pastebimas, tačiau protinis produktyvumas pamažu mažėja. Pacientas kenčia nuo lengvo atminties sutrikimo ir užmaršumo. Priklausomybė nuo oro sąlygų aiškiai pasireiškia, o esant nesunkiai psichoorganiniam sindromui, pacientas jaučiasi blogai, pasikeitus orui, o sunkus - iš anksto.
Antrasis sprogstamasis psichoorganinio sindromo etapas pasižymi padidėjusiu dirglumu, pykčiu, paroksizminiu agresyvumu ir emociniu jauduliu. Pacientas gali tapti isteriškas dėl bet kokios priežasties, kai tai, kas vyksta, jam netinka. Blogėja atmintis, mažėja valia, galimybė kontroliuoti ir prisitaikyti prie situacijos. Jei šiame etape pacientas griebiasi alkoholio, kuris dažnai būna, psichoorganinis sindromas paūmėja. Tuo pat metu liga prisideda prie greitesnio priklausomybės nuo alkoholio atsiradimo. Kai kurie pacientai patenka į paranojos ir bylinėjimosi polinkį.
Tada ateina euforinė fazė, kurios pagrindinis skirtumas yra vyraujančios įtakos kaita. Pacientas yra patenkintas ir pakili nuotaika, ir ši būklė gali pasirodyti susimaišiusi su agresyvumu ir ašarojančiomis sielvarto problemomis. Savikritika toliau mažėja, blogėja atmintis. Be to, neleidžiama traukti. Kai kurie pacientai patiria žiaurų juoką ar verkimą, kurio antspaudas ilgą laiką lieka ant paciento veido.
Paskutinis etapas - apatiškas - pasižymi spontaniškumo praradimu, abejingumu pokyčiams. Astenija, žiaurus juokas ar verksmas išlieka ir gali pasireikšti demencija (demencija).