Kas yra svarbiau: jausmai ar priežastis?

Kas yra svarbiau: jausmai ar priežastis?
Kas yra svarbiau: jausmai ar priežastis?

Video: Giedrė Žalytė. Emocijos psichoterapijoje. Iš pokalbių ciklo "Apie šiuolaikinę psichoterapiją" 2024, Birželis

Video: Giedrė Žalytė. Emocijos psichoterapijoje. Iš pokalbių ciklo "Apie šiuolaikinę psichoterapiją" 2024, Birželis
Anonim

Jausmai ir protas - kas svarbiau? Šis klausimas visada okupavo žmones. Remdamasis tuo, ką pasirinkti gyvenime: ant širdies ar galvos? Atsakymas yra paprastas, ir jis yra paviršutiniškai: tiek jausmai, tiek protas yra vienodai svarbūs. Būtina vienodai jų klausytis.

Jausmai ir protas. Noriu ir reikia

Jei žmogus klauso tik proto, jis rizikuoja nuslopinti savo jausmus, neišmokti, kaip jaustis, prarasti intuiciją. Toks žmogus yra priverstas gyventi laikantis „privalu“ ir „teisingai“. Jis pradeda kelti tuos pačius reikalavimus aplinkiniams, smerkti juos ir bausti už jausmų „perteklių“, kurie jam pačiam yra atimti.

Jei žmogus klauso tik jausmų, jis rizikuoja būti sugautas savo aistrų, pasiklysti noruose ir nustoti atskirti „noriu“ ir „reikia“. Aklus jausmų sekimas lemia, kad žmogus mėgaujasi savimi. Ir labai sunku atgauti valią.

Kai kurie žmonės pasirenka pasitikėjimą protu ir klauso savo jausmų - kaip vadovą. Žmogus turi užpakalinį motyvą kažko trokšti, ne be priežasties kažkam užjaučia ar kažko vengia. Tam visada yra priežastis ir tikslas. Prieš priimant sprendimus, svarbu suprasti savo paskatų priežastį ir tikslą.

Kiti žmonės mano, kad jų jausmai yra svarbesni, ir protą naudoja kaip vadovą. Jie įvertina, kaip nepadaryti kvailumo ir neprarasti žemės po kojomis, laikydamiesi jūsų norų.

Tačiau skirtumas tarp pirmo ir antro kelio nėra reikšmingas. Ne tokie svarbūs, pirminiai jausmai ar priežastis. Svarbu, kad jie būtų subalansuoti.

Kaip rasti jausmų ir proto pusiausvyrą?

Kai susiduriate su pasirinkimu tarp noro ir poreikio, neleiskite sau priimti skubotų sprendimų ar padaryti skubotų išvadų. Sustokite ir stebėkite, kokia švytuoklė yra jūsų viduje.

Nemėginkite užgožti nei pojūčių, nei proto. Klausykite savęs, sutelkite dėmesį. Gyvenk, kvėpuok, žiūrėk. Švytuoklė ir toliau sukasi, tačiau labai svarbu jo nespausti! Priešingai, stenkitės sulėtinti sūpynę kiekvienu judesiu. Stebėk.

Tuo metu, kai švytuoklė beveik nustojo svyruoti tarp „noriu“ ir „man reikia“, ateina patys paprasčiausi ir teisingiausi sprendimai. Žinokite, kaip laukti, ir galbūt situacija išsispręs savaime.