Nerimo sutrikimo sindromas vaikams ir suaugusiesiems

Turinys:

Nerimo sutrikimo sindromas vaikams ir suaugusiesiems
Nerimo sutrikimo sindromas vaikams ir suaugusiesiems

Video: DELFI tema. Nerimo sutrikimas – dažna diagnozė: kaip jos išvengti ir su ja kovoti? 2024, Birželis

Video: DELFI tema. Nerimo sutrikimas – dažna diagnozė: kaip jos išvengti ir su ja kovoti? 2024, Birželis
Anonim

Daugelis nepasitiki savimi ir savo jėgomis, nors turi ir paslėptų, ir aiškių kompleksų. Šių problemų šaknys gali būti gilios į vaikystę. Dažnai atsitinka, kad tokie žmonės jokiame versle nesitiki nieko gero ir patys užprogramuoja nesėkmes.

Bijokite, kad nutiks kažkas blogo

Nerimo sutrikimo sindromas yra sutrikimas, kurį reikia pašalinti. Tai priklauso įvairioms fobijoms. Žmogus taip nepasitiki savimi, kad nesigilindamas į verslą jau bijo jo neįvykdyti arba tikisi blogo rezultato. Toks sindromas gali išsivystyti nuo vaikystės, būtent, nuo mokyklos. Literatūroje šis kompleksas dažnai vadinamas „mokyklos fobija“. Tokio sindromo išsivystymo priežastys gali būti bet kas, tačiau išskirkime keletą pagrindinių.

Vaikų nerimo sutrikimo priežastys

  • Nepasitenkinimo vaiko poreikiu žinoti ir pomėgius jausmas. Taip atsitinka, kad jam atrodo nuobodu to, ką jie kalba klasėje, arba jis domisi problemomis, kurios skiriasi nuo aptariamos temos. Vaikas jaučia, kad jam suteikiamos žinios yra nereikalingos. Ir atvirkščiai - tai, kas jį domina, nėra įdomu kitiems, o vaikas negali rasti atsakymo į savo klausimus. Jis jaučia nepasitenkinimą.

  • Nesaugumo jausmas. Jei vaikas jaučia ir galvoja, kad už jo klaidas ir nesusipratimus kažkas gali būti nubaustas, jame pažadinamas nesaugumo jausmas. Dėl to jis bijo būti įžeistas, o jo galvoje vystosi netikrumo ir nerimo sindromas.

Nerimo sutrikimo požymiai

Šios priežastys sukelia neigiamas vaiko emocijas, kurios daro įtaką jo, kaip asmens, formavimuisi ir yra lydimos kompleksų, atsiranda abejonių savimi. Jis auga ir vystosi, tačiau baimės neišnyksta, todėl suaugusiajam išsivysto nerimo laukimo sindromas.

Kasdieniniame gyvenime šis sindromas pasireiškia kaip agresija, padidėjęs nerimas ir nesaugumas. Žmogus jaučia nerimą dėl bet kokios priežasties: nerimauja dėl darbo reikalų, dėl asmeninio ir seksualinio gyvenimo. Tai sumažina paciento gyvenimo kokybę, nes tam, ko jis įsipareigoja, greičiausiai nepavyks, nes jis jau yra užprogramuotas nesėkmei.