Psichoanalizės pradininku laikomas Sigmundas Freudas. Būtent jis pirmasis suformulavo nesąmoningo ir sąmoningo žmogaus prigimties doktriną. Freudo išlyga yra išlyga, kurią žmogus padaro veikdamas nesąmoningų motyvų. Kartais tokia išlyga gali reikšti, kad žmogus atvirai meluoja.
Iš kur atsirado ši išraiška?
Savo raštuose Freudas nagrinėjo žmogaus psichiką. Jis teigė, kad ją sudaro sąmoningos ir nesąmoningos dalys, kurios nuolat konfliktuoja viena su kita. Dėl šios nuolatinės konfrontacijos žmogus pradeda vystytis neurozėje. Noras mėgautis kova su savęs išsaugojimu.
Po gilių psichologinių tyrimų Freudas nustatė kelias nesąmoningo žmogaus elgesio grupes.
Išlygos yra tada, kai žmogus, norėdamas ką nors pasakyti, vietoj kito vartoja vieną žodį. Tas pats gali nutikti ir rašant. Tai atsitinka, kai jie skaito neteisingą parašytą tekstą arba girdi ne tai, ką sako. Žinoma, klausos sutrikimas šiuo atveju nevaidina jokio vaidmens.
Freudas tikėjo, kad šie klaidingi veiksmai rodo tai, kas iš tikrųjų žmogų šiuo metu trikdo pasąmonės lygmenyje.
Pasirodo, bet koks klaidingas veiksmas yra bandymas išsiveržti į pasąmonę. Kartais net pats žmogus nesuvokia, ko iš tikrųjų nori. Pasąmonė atsitiktinių išlygų ar aprašymų pagalba padeda išsiaiškinti situaciją.
Sigmundas Freudas tikėjo, kad bet kuri išlyga turi paslėptą prasmę. Dėl šios priežasties atsirado terminas „Freudo rezervacija“. Reikia atsiminti, kad kiekviena tokia klaida reiškia norą, uždaromą pasąmonės gilumoje.
Freudas tikėjo, kad primityvieji instinktai yra įskiepyti žmonėms. Taip atsitiko, kad žmogus buvo nuolat verčiamas slopinti savo primityvius impulsus. Visuomenė diktavo savo taisykles, kurių reikėjo laikytis. Nuo neatmenamų laikų mintys ir norai buvo paslėpti sąmonės gelmėse, tačiau, vos susilpninę gynybines pajėgas, jie stengiasi išsisukti.