Drovumas (drovumas) pasireiškia kaip tam tikras nerimas, nerimas, nepatogumas įvairiose situacijose. Tai psichikos būsenos forma, kuri dažniausiai pasireiškia susitikus su kitais žmonėmis ar būnant šalia jų.
Kai kurie drovumą laiko teigiama kokybe. Bet daugeliu atvejų tai laikoma trūkumu. Žmonės, turintys tokį charakterio bruožą, cituoja tai, kad drovumas apsunkina pilnavertį gyvenimą. Jie labai norėtų atsikratyti šio charakterio bruožo, nes nuolat kankina save mintimis, ką kiti pagalvos ir pasakys apie juos.
Koks drovumas gali sukelti:
- trūksta galimybės sutikti naujų įdomių žmonių
- galimybės apginti savo požiūrį stoka
- poveikis aplinkiniams žmonėms
- aplinkinių nesusipratimas
- nesugebėjimas aiškiai išdėstyti minčių
- per didelis savęs akcentavimas, dėl kurio sunku pastebėti, kas vyksta aplinkui
- neigiami išgyvenimai
- emocijų kaupimasis savyje, o tai kenkia sveikatai
- nesugebėjimas gauti dominančios informacijos dėl baimės bendrauti.
Drovumo priežastys
Dažniausiai drovumas gali susiformuoti vaikystėje dėl specifinio santykių su tėvais pobūdžio. Vaikai gali būti pernelyg pažeidžiami ir jautrūs tėvų kritikai. Vaikai neturi pakankamai bendravimo su žmonėmis patirties, nežino, kaip elgtis ir ką atsakyti tam tikroje situacijoje, ir tai gali būti drovumo priežastis.
Ką daryti
Tėvai gali padėti savo vaikui įveikti drovumą išmokydami įvairių įgūdžių bendrauti su visuomene, palaikydami ir ugdydami saugumo jausmą.