Kaip panaikinti pavydą savyje?

Turinys:

Kaip panaikinti pavydą savyje?
Kaip panaikinti pavydą savyje?

Video: J.Cernys Santykiai #23 101 Pasitikėjimas savimi. Pavydas. Neigiamas požiūris. 2024, Gegužė

Video: J.Cernys Santykiai #23 101 Pasitikėjimas savimi. Pavydas. Neigiamas požiūris. 2024, Gegužė
Anonim

Pavydas yra sunkus jausmas, atimantis iš žmogaus galimybę kurti gyvenimą pagal jo scenarijų. Atsikratyti pavydo labai sunku. Galite sukčiauti, nukreipdami agresiją į šventojo šventumą - į savo sielą. O kas būtų, jei energiją, kuri patenka į pavydą, panaudotume taikiems kūrybiniams tikslams? Visus su pavydu susijusius siekius nukreipti savo naudai?

Tas nepakeliamas juodas pavydas

Pavydas yra grėsmė tiems, kuriems pavydi, bet ir sielvartas tiems, kurie patiria šį skaudų ir skaudų jausmą. Žmogus, kuriam pavydas, nusiminęs dėl menkiausių požymių, kad kažkam sekasi geriau nei jam. Kažkas protingesnis, kažkas gražesnis, kažkas šeimoje labiau turtingas, kažkas turi gerą draugišką šeimą, o kažkas pasiekė sėkmės profesinėje srityje ar padarė karjerą … Pavydas visada pasirenka ką nors gero sau, bet - nepažįstamas žmogus. Pavydus žmogus atima galimybę džiaugtis. Kieno nors laimė sukelia jame skausmingą dirglumą, neapykantą. Pavydus žmogus tikisi, kada galiausiai pavyks apsikvailinti dėl kažkieno nesėkmės, pasidžiaugti kažkieno klaida, kuri bus išpūsta iki neįmanomų dydžių, ar kvailu nelogišku poelgiu, kivirčų tarp meilužių, kažkieno karjeros žlugimo ir paprasto žmogaus sielvarto. Bėgantis pavydas - tai blogio troškimas ir nešvarių intrigų bei apkalbų troškimas, svajonė sunaikinti tai, kas pavydėtinam žmogui sukelia vidines kančias. Kartais šis juodas jausmas stumia žmogų į prasmingumą, išdavystę, nusikaltimą sąžinei. Taigi pavydus žmogus „laiko bombas“ guli savo paties gyvenime ir psichikoje. Ne paslaptis, kad blogi norai mums grįžta kaip blogos pasekmės. Norime to ar nenorime, Visata grąžina mums ir gėrį, ir blogį, kelis kartus padidindama.

Moneta yra ir atvirkštinė pusė: pavydus žmogus savo mintis skiria kitų žmonių gyvenimui ir pats neužsiima, nekuria, o kartais griauna savo gyvenimą. Pavydūs žmonės yra pralaimėtojai, nes jaučiasi pralaimėjusiaisiais ir elgiasi su jais kaip su nevykėliais. Pavydėtinai tariant, ne tik pyktis, tulžis, perdėtas kitų žmonių ydas, bet ir jo paties nuolatinis skausmas dėl to, kad gyvenimas, pavyzdingo žmogaus manymu, jam nieko nedavė.