Daugelis teigia, kad gydytojai nesigaili pacientų, kad jie yra gana ciniški žmonės, kurie nežino, kaip ir nenori jaudintis dėl kitų. Tačiau yra keletas medicinos darbuotojų elgesio priežasčių.
Naudojimo instrukcija
1
Kiekvieną dieną gydytojai dirba su dešimtimis pacientų klinikose ir ligoninėse, jie susitinka su šimtais įvairių ligų, komplikacijų, diagnozių ir medikamentų, kartais taip pat tenka susidurti su mirtimi. Laikui bėgant tokia padėtis daro žmones tikrais specialistais, tačiau tuo pačiu gali padaryti juos mažiau jautrius savo pacientams. Todėl gydytojai dažnai būna šiek tiek nemandagūs, nepaaiškina pacientams, ką ketina daryti su jais, ne visada subtiliai kreipiasi į savo gydymo procesą.
2
Žinoma, pacientams tokia būsena gali nepatikti, jie dažnai stebisi, kaip gydytojai gali būti tokie ciniški ir negailestingi. Bet psichologiškai šiuo atveju viskas pateisinama: kai žmogui tenka tiek daug pareigų, jūs turite prisiimti atsakomybę už žmonių gyvybes, kai tiek daug pacientų praeina per rankas, kurie skundžiasi problemomis ir skausmais, gydytojas turėtų turėti kliūtį, kuri padėtų jam susidoroti su sunkumais.. Tokia psichologinė gynyba nuo problemų atsiranda su laiku visiems gydytojams, leidžianti jiems ne ypač įsiskverbti į pacientų skundus ir kančias bei išsaugoti nervus.
3
Tačiau tokia padėtis nereiškia, kad emocijų nerodantys žmonės blogai elgiasi su savo pareigomis. Atvirkščiai, kai gydytojas pradeda perduoti kito žmogaus emocijas ir išgyvenimus, jis nebegali normaliai dirbti ir blaiviai suvokti visą situaciją. Toks gydytojas vadovaujasi ne konkrečiais faktais ir šalta logika, o emocijomis. Jam gaila paciento, tačiau dėl to gydytojas pradeda daryti klaidas, neteisingai diagnozuoti, jaudintis dėl operacijų, kurios gali sukelti katastrofiškas pasekmes paciento gyvenimui. Tik šaltas paskaičiavimas ir blaivus protas gali padėti gydytojui išlaikyti nusiraminimą net kritiniu atveju.
4
Be to, negalima parodyti gailesčio žmogui, net sunkiai sergančiam, nes tai gali jį paveikti ypač neigiamai. Toks pacientas gali tiesiog pasiduoti ir nustoti kovoti už gyvybę, jei mato savo gydytojo silpnybę. Kai gydytojas tvirtai ir aiškiai, be emocijų, deklaruoja savo poziciją, tada pacientas tampa ramesnis, jis supranta, kad pateko į profesionalo rankas.
5
Tačiau trūksta dar vieno gailesčio, kai nepaisant paciento nelaimės ar net jos dėka, gydytojai pradeda spausti pinigus, įtikina juos, kad gali atlikti operaciją ar gerai išgydyti tik už tam tikrą mokestį. Tokie gydytojai pažeidžia visus medicinos etikos principus, pagal kuriuos pacientui reikia padėti bet kurioje situacijoje, nenusprendžiant už jį, ar jis vertas gyventi, ar mirti.