Tarpasmeniniai santykiai yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, pradedant nuo jo gimimo. Net mažas vaikas, paliktas vienas, pradeda verkti ir nusiramina, kai kas nors prie jo artinasi ar su juo kalba. Jam tiesiog reikėjo kontakto su kitu žmogumi.
Tarpasmeninių santykių tipai
Yra keli tokių santykių tipai. Visų pirma, tai taikoma santykiams šeimoje, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad tarpasmeniniai santykiai klasikine prasme grindžiami pagarba konkrečiam individui, jo charakteriui, pomėgiams, siekiams ir pan.
Taigi, kalbant apie tarpasmeninius santykius šeimoje, reikia pažymėti, kad visi jos nariai turi būti asmenybės. Situacija, kai motina laiko savo vaiką savęs tęsimu ir niekuo nepakelia jo interesų bei siekių, vargu ar gali būti vadinama tarpasmeniniais santykiais klasikine prasme. Tokios aplinkybės dažnai būna porose, kai vienas iš partnerių visiškai dominuoja, o kitas tiesiog „ištirpsta“ tarp jo norų ir pomėgių. Tiesą sakant, paaiškėja, kad santykiai yra tik viena.
Kitas tarpasmeninių santykių pavyzdys yra komandinis darbas. Tačiau dažniausiai tokie santykiai yra kuriami remiantis konkurencija. Ir vargu ar galite juos vadinti nuoširdžiais.
Labai ryškus tarpasmeninių santykių pavyzdys yra tikra draugystė, kai kiekvienas iš draugų gerbia kito nuomonę, nebando dominuoti ar prisitaikyti.
Apskritai, tarpasmeniniai santykiai yra labai įvairūs. Kaip ir dauguma gyvų organizmų, jie susiformuoja, vystosi, pereina į brandos stadiją, o po to palaipsniui silpnėja.