Asmens, su kuriuo mes bendraujame, psichologinis portretas yra svarbus tiek asmeniniuose santykiuose, tiek versle, jei jūsų sritis, pavyzdžiui, reklama ar rinkodara, ir jums reikia įvertinti tam tikrą žmonių grupę. Yra daugybė kriterijų, pagal kuriuos žmonės gali būti klasifikuojami sudaryti jų psichologinius portretus. Pasigilinkime į reikšmingiausius iš jų.
Naudojimo instrukcija
1
Pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis sudaromas psichologinis asmens portretas:
1. charakteris (fiksuoja stabilius žmogaus bruožus, lemiančius jo elgesį skirtingose situacijose);
2. temperamentas;
3. savivertė;
4. intelektas;
5. emocingumo lygis.
2
Psichologai išskiria skirtingą charakterio tipų skaičių. Pavyzdžiui, C. Leonhardas išskiria demonstratyvius, įstrigusius, pedantiškus ir jaudinančius personažus. Pagrindiniai demonstratyvios asmenybės bruožai yra veiksmai, atliekami veikiant emocijoms, galimybė priprasti prie įsivaizduojamų (kartais savarankiškai) vaizdų. Pedantiški žmonės, priešingai, nėra paveikti emocijų, yra kruopšti, nežino, kaip „žaisti“, ir priima sunkius sprendimus. „Įstrigę“ žmonės yra tie, kuriems sunkiausia apdoroti savo emocijas ir išgyvenimus. Jie sunkiai pamiršta ir sėkmes, ir nuoskaudas, nuolat juos peržiūri savo atmintyje (įskaitant net tolimas sėkmes ir nuoskaudas). Iš principo jie gyvena labiau nei tikraisiais įvykiais, kuriuos patiria patys. Žmonės, turintys jaudinantį charakterį, yra panašūs į demonstracinius žmones, tačiau jie labiau konfliktuoja, nežino, kaip panaudoti aplinkybes savo tikslams ir vaidinti vaidmenis. Jie tiesiog yra labai neurotiški žmonės, pavargę, irzlūs.
3
Su temperamentu viskas yra gana paprasta, tai apibūdina žmogaus elgesio mobilumą, sprendimų priėmimo greitį. Pagal temperamentą žmonės skirstomi į 4 tipus: cholerikus, flegmatiškus, sangvininius, melancholiškus. Sanguine ir flegmatikai yra stipri nervų sistema, tačiau flegmatika yra inertiška ir neryžtinga, o sanguine yra gana jaudinanti. Cholerinė nervų sistema yra labai nesubalansuota, nors jos negalima vadinti silpna. Cholerikas nežino, kaip laiku paspausti stabdžių pedalą, jis visada turi nuolat būti kažkuo užsiėmęs. Melancholikas turi silpną nervų sistemą, yra abejotinas, jautrus, linkęs į gilius vidinius išgyvenimus, kurie dar labiau ardo jo nervų sistemą.
4
Savigarba gali būti normali, neįvertinta arba perdėta. Ji labai keičiasi, pavyzdžiui, dėl tam tikro amžiaus pradžios. Dauguma paauglių kenčia nuo žemos savivertės, tačiau tai dažniausiai atsitinka, kai jie tampa suaugusiais, pasiekia didelę sėkmę, o tai leidžia jiems kitaip pažvelgti į save ir mažiau priklausyti nuo kitų žmonių nuomonės.
5
Intelektas leidžia žmogui įvertinti situaciją, išryškinti esminį ir neesminį, priimti sprendimus ir pakoreguoti savo elgesį. Intelekto dėka žmogus gali funkcionuoti daugiau ar mažiau efektyviai. Intelekto lygis priklauso nuo amžiaus, išsilavinimo, socialinio asmens rato ir kt.
6
Emocijos kyla už žmogaus valios ribų, bet kurio užduotis yra sugebėti jas valdyti, o tai būtina ir elgesiui visuomenėje, ir fizinei sveikatai. Pastebėta, kad sveikesni žmonės išsiskiria gebėjimu valdyti savo emocijas. Tačiau reikia atsiminti, kad emocijų valdymas, jų valdymas nereiškia jų slėpimo, vedžiojimo į vidų: dažnai dėl tokių veiksmų jie tampa dar aštresni. Asmens emocionalumo lygis priklauso nuo sugebėjimo tinkamai valdyti emocijas.
7
Net jei mums atrodo, kad padarėme aiškų psichologinį to ar kito žmogaus portretą, tai nereiškia, kad galime visiškai juo pasikliauti. Pirma, kiekvienas žmogus vis dar yra unikalus. Antra, žmogus keičiasi su amžiumi, veikiamas įvairių gyvenimo aplinkybių.