Išmokto bejėgiškumo reiškinys išryškėja ankstyvoje vaikystėje, kai vaikas supranta, kad negali kontroliuoti įvykio baigties. Nesvarbu, kokias pastangas vaikas deda, situacija išlieka nekontroliuojama.
Išmokto bejėgiškumo yra daug lengviau užkirsti kelią vaikystėje, nei pasinaudoti jo privalumais vyresniame amžiuje. Atitinkamai, tėvų darbas yra svarbus.
Dažnai vaikas bijo nesėkmės, nes šioje situacijoje jis jau yra patyręs karčią asmeninę patirtį. Tačiau tai nėra priežastis prislėgti. Pirmiausia reikia paaiškinti vaikui apie pergalių ir pralaimėjimų egzistavimą gyvenime. Išmokykite vaiką objektyviai pabrėžti teigiamas savybes, kurias galima išgauti iš pažeidimų.
Asmeninis vaiko bejėgiškumas dažnai pasireiškia tokiomis asmenybės savybėmis kaip izoliacija, drovumas ir drovumas. Jokiu būdu neribokite vaiko bendravimo, net jei jis patiria sunkumų dėl to. Tik patirtis pakartotinai pereiti tą pačią situaciją gali duoti teigiamų rezultatų. Vaikas supras, kad nėra ko bijoti.
Išmokykite vaiką bendrauti su bendraamžiais be konfliktų. Tai padės efektyviai išanalizuoti problemų šaknis ir rasti optimaliausius jų sprendimus. Žaiskite keletą konfliktinių situacijų savo šeimoje. Susitikęs su jais gyvenime, vaikas jausis daug labiau pasitikintis savimi.