Žmogus dažnai turi išsakyti savo nuomonę bet kokiu klausimu, įsitraukti į diskusijas, aptardamas tam tikrą problemą, prieštarauti ir įrodyti savo atvejį. Kitaip tariant, ginčykis su kitais žmonėmis. Deja, ne visi žino, kaip argumentuotai elgtis mandagiai ir kultūringai. Labai dažnai būna situacijos pasunkėjimas, grubumas, perėjimas prie individo. Rezultatas - kivirčas, sugadinta nuotaika, nešvankaus, nevaržomo žmogaus reputacija.
Naudojimo instrukcija
1
Visų pirma, kiekvienas ginčo dalyvis turi tvirtai suprasti ir atsiminti: klysti gali bet kuris žmogus, net pats protingiausias ir išsilavinęs. Todėl nelaikykite savo nuomonės vienintele teisinga, neaptarta diskusijų, neprimeskite jos kitiems. Net jei svarstomas klausimas, kuriame jums sekasi. O visame pasaulyje garsūs specialistai padarė klaidų.
2
Atminkite: gerai nusiteikęs, mandagus žmogus visada įtikina kitus žmones, kad jis teisus argumentais, o ne grubumu. Todėl susilaikykite nuo žeminančios reakcijos į priešininko žodžius, tokius kaip „Kokia kvailystė!“ arba „Bullshit!“, net jei jo žodžiai, švelniai tariant, nebuvo patys protingiausi. Klausykite atidžiai, netrukdydami, o tada ramiai ir mandagiai išsakykite savo požiūrį. Jei manote, kad pašnekovas klydo, aiškiai ir aiškiai nurodykite, dėl ko jis suklydo, kur yra silpnoji jo samprotavimo grandis.
3
Sekite savo veido išraiškas, gestus. Gerai nusiteikęs žmogus, klausydamasis pašnekovo, nepadarys paniekintos grimasos, susiraukšlėjęs tarsi nuo danties skausmo ar net tiesiog niekingai išsiblaškęs, parodydamas visa savo išvaizda, kad kitų žmonių žodžiai jam yra tuščia frazė. Taip, visiškai įmanoma, kad jūsų oponentas kalba tiesiai kvailai arba yra įsitikinęs savo mintimis apie tai, ką jis menkai moka. Tai nedaro jam garbės. Bet jūs bet kokiu atveju turėtumėte elgtis oriai.
4
Net jei pašnekovas jus erzina, kalbėkite su juo ramiu ir mandagiu tonu, jokiu būdu nenusivilkite įkyriais juokeliais, patarimais grįžti į mokyklą ir pan. Žinoma, ne vienas save gerbiantis asmuo leis sau atmestinai kalbėti apie oponento rasinę, tautinę ar religinę priklausomybę. Tai visiškai nepriimtina.
5
Jei pats matai ir jauti, kad priešininkas nesąmoningai stovi savo pozicijose, vargu ar verta tęsti argumentą. Kodėl skiri laiko ir pastangų sąmoningai beviltiškam darbui? Pabandykite, naudodamiesi kažkokiu pretekstu, baigti pokalbį, pavyzdžiui, nurodydami užimtumą, skubų klausimą. Kraštutiniu atveju visada galima pasakyti, taip pat mandagiai ir ramiai: „Na, tegul kiekvienas lieka savo nuomonėje“.