Kai žmogui reikia paguodos, kažkas turi ateiti į pagalbą. Liūdesys ir liūdesys gali būti tokie nepakeliami ir skausmingi, kad daro įtaką psichikai, fizinei ir emocinei sveikatai. Svarbiausia yra aiškiai pasakyti asmeniui, kad jis nėra vienas, kad yra išgirstas, kad jūs dalijatės jo sielvartu ir kančia su juo.
Naudojimo instrukcija
1
Klausykite. Liūdinčiam ir liūdinčiam žmogui kartais reikia šalia esančio žmogaus, kuris tyli, jo klauso, tik linktels atsakydamas ir laikys už rankos. Klausydamiesi žiūrėkite jam į akis. Dėmesys jam.
2
Ištirpkite žmoguje, kad bandytumėte pasidalyti savo nelaime. Nepakenčiamas žmogus neturi psichinių jėgų klausytis apie tavo kančias ar dar liūdnesnę patirtį. Dažniausiai jis pasineria į save, į savo vidinę sunkią kovą, suvokimą, kas įvyko. Pakanka bus netoliese. Gydymas ateina, kai vidinis žmogus išgyvena savo nelaimę. Jei kalbėsite apie savo problemas, atitraukite jį, nutraukite jo savarankišką gydymą.
3
Būkite kantrūs. Paguoda ateis savaime, jei žmogus leis savo emocijoms įlieti emocijas - rėkimą, pyktį, ašaras, blaškymąsi, pyktį, įniršį. Leiskite jam būti savimi šią akimirką, nesustokite (tik tuo atveju, jei jis nepradės savęs žaloti). Galų gale viskas baigsis liūdesiu ir paguoda. Kiekvienas asmuo išgyvena savo supratimo, patirties procesą ir jis turi teisę į tai.
4
Skirkite žmogui tiek laiko, kiek reikia liūdėti. Įtikinėjimais ir raginimais, tokiais kaip „atmink“, „suartink save“, nepadėsite jam greičiau paguosti. Tikriausiai net jį nugirsi.
5
Parodykite savo požiūrį ir palaikymą apkabindami, rankos paspaudimu, liūdna išraiška. Stenkitės nesierzinti, jei geriausias draugas staiga pradeda jus ignoruoti ir atstumti. Tai praeis laikui bėgant, kai skausmas ir kančia po truputį išnyks.
6
Priverskite sielvartaujantį asmenį kreiptis į profesionalų pagalbą, jei ilgą laiką esate gilioje depresijoje ir apatijoje. Suteikite visą įmanomą pagalbą organizuodami susitikimą su gydytoju, kad aptartumėte su juo konsultacijos ar gydymo poreikį.